Karaoke

Karaoke tapo baisiai populiarus tarp mainu studentu. Toks jausmas, kad dauguma nesugalvoja, ka daugiau veikti, tai kiekviena penktadienio nakti organizuoja ejima i karaoke. Taigi ten gan daznai tenka pabuvoti...

pasiruosimas karaokei. mini apsilimas ir laukimas kol visi susirinks (cia musu holas)

merginos renkasi dainas

o visi dainuoja

kartais solo

kartais trio

ir daug duetu.. su daug daug pritarianciu (cia ju nesimato)

20071124 Kobe

Ryte atsiradom Kobe'je. Miestas idomus tuo, kad jame labai daug europieciu. Mano manymu, labiau idomus patiems japonams, nes cia yra europieciu kvartalas. Europieciai cia atsirado apie XIX a., kai Japonija atidare sienas Europai, o Kobe buvo vienas pirmuju uosto priemusiu Europa. Taigi cia tikrai gausu europieciu. Tai galima pajusti, vien is krikscionisku baznyciu, nes niekur daugiau tiek neteko matyti... Kobe dar garsi del dvieju dalyku - Kobe's jautienos, kuri nezinau kodel, bet skaitoma pati brangiausia pasaulyje, bei zemes drebejimo, kuris ivyko 1995 metais. Sis miestas ryte patyre 7,3 Richterio skales zemes drebejima. 5000 zmoniu zuvo is karto ir apie 250000 liko be namu. Muziejuje mateme nuotraukas, snekejome su zmonemis, kurie isgyveno sia tragedija. Stipriausioje zonoje si katastrofa prilygsta atomines bombos sprogimui, nes vandens, maisto, ir duju tiekimas nutruko. O iskart po drebejimo kilo didelis gaisras....Japonijoje si katastrofa zinoma kaip "Didysis Hanshin". Hanshin yra greitkelio pavadinimas, kuris taip pat buvo sugriautas drebejimo metu. Nuotraukos ir filmuotos medziagos tikrai kraupios... Kabantys automobiliai ant daugiaauksciu keliu, griuvantys pastatai... o dauguma miesto miega...

Kobeje pabuvojome laivu muziejuje, kur buvo daug visokiausiu modeliu...

cia laivas, kuris ypatingas tuo, kad jam nereikia jokio kuro... jis varomas elektromagnetine jega. Japonai tobulina sia technologija ir tikisi, ja placiai isnaudoti..

Kawasaki muziejus. (tinka man cioperis, ane?) Pamateme, kad Kawasaki yra LABAI didele imanome. Ji pagamino beveik visus japoniskus traukinius, Shinkansen (greituosiu traukinius) ir dar labai labai daug. Tai turbut kone viena didziausiu transporto koorporaciju Japonijoje, gaminanti, tiek laivus, motocklus, malunsparnius, traukinius, bei pastoviai dalyvaujanti BOING kurime.

Kobe uostas

Tas pats uostas tik nakti. Raudonas - Kobe uosto bokstas. Taip pat pastatytas Kawasaki.

20071121 Beppu

Buvo nutrukusios zinutes apie kelione. Bet artejant kitoms atostogoms pazadadu pabaigti aprasyti, ka nuveikiau ;)
Taigi po ispudingu vulkanu, narseme Beppu, kuris pasaulyje garsus del labai gausiu karstu saltiniu, kurie kartais vadinami '9 pragarai', nes tryksta 9 skirtingu konsistensiju, spalvu ir karstumu skysciai. Cia prisegu keleta nuotrauku, kaip tatai atrodo.

tuose karstuose saltiniuose japonai verda kiausinius. pats kiausinis nuo mazkokiu mineralu labai susitraukia ir nusispalvina, o ir skonis kitoks. ir valgo juos su soja, kuri japonijoje prie visko tinka.

yra dar ir antra priezastis, del kurios Beppu garseja - sekso muziejus. Ikurtas 1970 metais ir eksponuojami visokie sekso artifaktai, vaskines skulturos ir siaip visokie zmonijos ismislai..

po ekskursijos po visus pragarus, sedome i laiva, kuris per nakti turejo mus nugabenti i Kobe, kita musu marsruto tiksla..

va taip miegojome ;) tokioje kajuteje miega 40 zmoniu ;) smagu buvo, laive buvo ir kavine, ir pachinko (ale losimu namai, kur japonai laisvalaiki leidzia)

20071122 Aso

Taip jau atsitiko, kad pramiegojom zadintuva, ir laiko papusryciauti jau nebuvo like... begte islekem is hostelio ir kaip patrake lekem link autobuso sustojimo. Kai pasiekem stotele, dar turejom pora minuciu, o vargsas prancuzas (musu kolega) vis stebejosi - tokie buna visi jusu rytai?
Po keturiu valandu autubuse, pasiekem miesteli Aso. Nuo cia jau netoli iki ugnikalnio. Iki autobuso, vezancio i kalno virsune dar buvo siek laiko, taigi nuejome pavalgyti i vietine kavinuke. Bet taip gavosi, kad didelei lekstei tirstos sriubos (su mesa ir daug makaronu), bei papildomai dar ryziu su salotomis, turejom tik 10 minuciu. Labai greitai sukirte maista vel vos spejom i autobusa ;)

pakeliui i Aso ugnikalni

Atvaziave i Aso kalna, pamateme, kad keltuvai iki ugnikalnio kraterio yra uzdaryti, nes is ugnikalnio garuoja labai daug nuodingu medziagu.. taigi prie pat ugnikalnio kraterio prieiti nepavyko. Nusprendem, eiti pasivaikscioti i gretimus kalnus, is kuriu geriau matytusi krateris. Pakeliui pamatem, kad galima su malunsparniu pasikelti virs ugnigalnio. Po ilgu derybu su pilotu, sumokeje uz 'vaikiskus' bilietus, su Vaidotu isedom i malunsparni. Buvo labai idomu, nes pilotas puikiai snekejo angliskai, ir papasakojo kiekvieno buvusio ugnikalnio istorija, nes aplinkines virsunes - kazkada buve ugnikalniai, o pats Aso ugnikalnis paskutini karta issiverze 1994 metais.

cia visa musu komanda : Raphael, as ir Vaidotas. Raphael pasiliko saugoti musu kupriniu ;)

Veliau teseme zygi i gretimas virsunes. Kaip visada, musu kalnu keliones nebuna liudnos. Nes link musu uzsibrezto tikslo nebuvo kelio. Na, bet mes trys vyriokai nusprendem, kad viskas imanoma ir mums keliu nereikia, nors kalnas ir labai status buvo... Po geros valandos triuso, besiropsciant i kalna (per aukstas sudziuvusias zoles), pasiekem takeli :)
Pasirodo, buvo ir takelis i ta kalna, tik is kitos puses ;) Netrukus uzlipom i pacia auksciausia virsune apylinkese, kazkur apie 1700 metru aukstyje.

Belaukiant autobuso atgal i miesteli Aso, prie musu priejo vienas prancuzas ir paklause, kaip nusigauti i Aso. Po keliu minuciu pokalbio, paaiskejo, kad su tuo veikeju buvom susitike Fukuokos hostelyje (gerai tureti ilgus sviesius plaukus, nes zmones atsimena ;) )
Taigi sis musu naujasis draugas prancuzas Dennis prisijunge prie musu su Vaidotu, ir keliavome kartu atgal i Beppu, o Raphaelis patrauke i kita puse..

Fugu - dygliazuve

Ketvirtadienis - pati sunkiausia diena, nes 4 paskaitos is eiles, o tarp ju tik po 10 minuciu pertraukos, taigi nera laiko pavalgyti pietu. Kaip ir praeita savaite, vos tik pasibaigus paskutinei paskaitai, visi begam valgyti. Taip nutiko ir siandien.
Nuejom i kazkoki restorana pavalgyti. Kadangi personalas angliskai nesnekejo, o meniu suprantamo neturejo, uzsisakiau kazka is rekomenduojamo meniu ir ganetinai brangaus. Kai atnese buvo labai keista, nes tai buvo kokie 3-4 mazi zuvies gabaliukai su citrina. Kai vel atejo padaveja paklausiau - kas cia? Pasake vieninteli zodi 'fugu'. Na, nieko apie tai nebuvau girdejes, ir pradejau valgyti. Skonis nepasirode labai ypatingas, siek tiek preskas ir sausokas. Vos, man baigus valgyti, kolega prancuzas paklause, ar zinau, kad si zuvis yra uzdrausta valgyti Imperatoriaus rumuose, nes yra nuodinga (nemazai zmoniu yra nusinuodije) ir, kad jai paruosti reikia issilaikyti specialia licenzija. Pasirodo, nuo senu laiku galioja nerasytas istatymas, kad jeigu klientas mire nuo 'fugu', tai virejas privalo pasidaryti 'charakiri'.

kai fugu jaucia pavoju - issipucia dvigubai

Japononu kalboje 'fugu' turi dvi reiksmes - ginklas ir nuodai. Ir patiekalas valgomai nuo gilios senoves. Tuomet fugu virejo statusa gaudavo tik tie, kurie paragave savo patiekalo, islikdavo gyvi. Nuo XVIa. iki XX pradzios fugu patiekalai Japonijoje buvo uzdrausti. Ir 1958 metais ivesta griezta kontrole, zmonems kurie gali gaminti, nes per trumpa laiko tarpa apie 200 zmoniu mire.
Fugu nuodai - tetrodotoksinas net 50 kartu stipresni uz kalio cianida. Ju yra visoje zuvyje. Taciau mazutes ju dozes, kurios lieka patiekale, sukelia nenusakomas narkotines euforijas. (hmz.. nepajutau euforiju..) Be to, nuodas tetrodotoksinas, ismaningai dozuotas, vartojamas ir kaip vaistas. Juo gydoma skydliaukė, jis vartojamas kaip nuskausminamasis vaistas ligoniams, kurie serga veziu, raupais.
Nuodų patiekale gali būti palikta tiek, kad klientui butu sukelta puiki nuotaika. Bet jei virejas siek tiek apsiriks - po sesiu valandu jo klientas gali ir mirti.

Kaip dainuojama japonu liaudies dainoje - "Noriu paragauti dygliazuvių, taciau nenoriu mirti".

Kam idomu, galite pasiziureti, kaip fugu yra isdarinejama (jautriems ir nemegstantiems zuvies nepatartina)



Nesijaudinkit, su manim viskas gerai, o restorano sefas turi licenzija. Veliau idesiu nuotrauka su licenzija.

20071121 Beppu

Siandien atvaziavome i Beppu, miesta, kuriame gausiausia japonisku 'onsen' - karstu voniu. Mieste istryksta daugiausiai karstuju istekliu, taigi zmonems su sildymu problemu nekyla, nes is zemes tryksta nuo 50 iki 100 laipsniu silumos vandenys. Beppu praleidome dvi dienas. Taigi pirmaja diena, nuvykome tik i bezdzioniu parka, kuriame galima prie gyvuneliu prieiti labai arti. Uzsisege visas kisenes, pasitikrine ar kuprines pilnai uzdarytos patraukeme i parka. Labai smagu pamatyti gyvunelius is labai arti, taciau paliesti vistiek nepavyko... Pradeda purkstauti ir dantis rodyti, kai per arti prieini (paskutine nuotrauka). O siaip, man net gailu siek tiek pasidare, nes bezdzioniu parke, viskas labai industrilizuota, pilna betono ir visokiu vamzdziu.. Tikejausi, kad japonai bus irenge draugiskesne aplinka bezdzionems.....

Po bezdzioniu parko, patraukem isbandyti viena is pasiulytu 'onsen', kuris garsus, kad ten yra dumblo vonia. Miestas labai issibarstes kalnyne, taigi teko apie valanda vaziuoti autobusu. Kai islipome, supratome, kad esame kazkur labai nuosalyje, jokiu sviesu, jokiu zmoniu. O ir paciame 'onsen'e buvome tik dviese. Ir kaip pasirode, jis labai labai senas, ir nerestauruotas, taigi prausimuisi jokio silto vandens... Ranksluosciu ten irgi neduoda.. o stilius toks labai sovietinis. Kazkaip jau kelinta karta susiduriam, kad senasis (po karinis) stilius labai panasus i sovietu laikus. Gaila nuotrauku is ten nera...
Po onsen'o vaziavom tiesiai namo, kur buvom susitare susitikti su prancuzu kursioku Raphael. Pavakarieniave ir aptare patirtus kelioninius ispudzius patraukem miegu, nes kita diena laukia - ugnikalnis.

20071120 Fukuoka

Fukuokoje su nuotraukomis man nenuskilo.. Atvaziavome i miesto centra, o as pamates grazius 'kabancius' japonisku sodus, issitraukiau fotoaparata (dar pries tai su pagyvenusiu japonu kalbejom, tai jis buvo nustebes 'rockstar' - 'cameraman', del ilgu plauku as visiems esu roko zvaigzde). Ir tik tada supratau, kad aparato elementus palikau hostelyje krautis... taigi nuotrauku is Fukuokos miesto nera. Su Vaidotu greitai perplanavom vaiksciojimo marsruta taip, kad spetume pasiimti elementa pries vaziuojant ziureti sumo. Apziureje nemazai sventyklu, ispudinga prekybos centra ir pasieme reikiama amunicija patraukeme i sumo (相撲).
Sumo buvo viena is priezasciu, kodel vaziavom i Fukuokos puse, nes Japonijoje per metus vyksta tik 6 turnyrai po 15 dienu. Kiekvienas turnyras vyksta vis skirtingame mieste. Vienintele galimybe pamatyti tuos aukstus, pilvotus vyrus - Fukuoka. I sumo bilietai pardavinejami iskart visai dienai, bet mes jau pries tai buvom informuoti, kad verta eiti tik i pagrindines kovas, kurios vyksta vakare. Taip ir padarem. Kaip zinote, pati kova labai greitai ivyksta, bet pries pradedant, yra labai daug ritualu, bei pshichologiniu kovu.

akiu kova ir parodymas, ka moka

lygos uzdarymo ceremonija

oi, kaip stipriai susikibe vyriokai

besiblaskydami aplink arena, radom nebloga vieta, kur dar mus angliskai pakalbino japone moteris. Pasirodo, yra is Tokyo ir visada vaziuoja ziureti sumo. Taigi mums isaiskino, ka reiskia kiekvienas druskos pabarstymas, koju kilnojimas, bei pilvu pleksnojimas. Mums isties labai pasiseseke! O kol moteris mums pasakojo, jos dukteris nuobodziavo (nuotrauka virsuje).

Po sumo varzybu sugalvojo, kad reikia aplankyti Fukuoka Tower (bokstas). Paklausem vietiniu, kaip patekti, tai jie sake - vaziuokit autobusu. Apziureje, kad autobuso reikes ilgokai laukti, nusprendem eiti pesciomis. Tik beda, neapskaiciavom, kad gali buti taip toli... ir boksta priejom tik po dvieju valandu spartaus ejimo. Bet uztat buvo toks malonumas pasikelti aukstai, apziureti naktini miesta, ir dar alaus bokala isgerti.. mmm..

atsipalaidave, pasedeje, pasiziureje graziu vaizdu - patraukem link hostelio. Ir kai atsitraukem, kad bokstas tilptu i kadra, pradejom visokius vaiduoklius vaidinti ;)